- tauzijimas
- taũzijimas sm. (1) I, Rtr, NdŽ, KŽ; M menk. 1. → 1 tauzyti 1: Gailėjosi paskiau savo tauzijimo, bet nebe laiku M.Valanč. Kiek tie taũzijimai žmoguo blogumo padaro, kiek nemalonumų! Rdn. Visi jau apkvaišę nuo nuolatinio tauzijimo kiekvienose iškilmėse K.Kors. 2. niekų kalbos, tauzalai: Miestelyje jau buvo prisiklausęs linksmų linksmesnių tauzijimų Vaižg. 3. → 1 tauzyti 2: Nepiktink vaikų su tokiu savo taũzijimu Ll. \ tauzijimas; patauzijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.